Saulėtekis

Nors iš Lankavio salos grįžau daugiau nei prieš savaitę, bet padarinius dar jaučiu ir dabar – pirmą kartą susidūriau su tikrai negailestinga Malaizijos saule, oda vis dar lupasi ir, atrodo, kad nudegiau 70% savo kūno!

Lankavio sala (Langkawi island) – tai ypač populiari turistų tarpe sala, esanti šiaurės vakarų Malaizijoje, prie sienos su Tailandu.

Langkawi map

langkawi

Iš tiesų čia labai daug turistų būtent iš Europos, tad nesijaučiau tokia keistuolė ir išskirtinė kaip kad Saiberdžajoj. Sala garsėja ne tik baltu smėliu, paplūdimiais bet ir tuo, kad prekybos centruose prekiaujama prekėmis be muito mokesčio. Norėjau sužinoti, kodėl būtent čia tiek daug duty free parduotuvių, bet vietiniai ir patys nelabai žino. Tiesiog valstybė tikriausiai nusprendė, jog taip pritrauks daugiau turistų. Grįždami iš Lankavio žmonės dažniausiai prisiperka daug saldumynų, o draugams ar artimiesiems, kurie grįžta iš šios salos užduoda klausimą: „Na, tai kur šokoladas?“. Be to, čia gausu ne tik vietinių kavinių ar parduotuvių, bet yra ir Starbucks, Mcdonald’s, KFC. Tai mane tikrai nustebino.

Langkawi Pantai Cenang

Salą gaubia ir daugiau mažų salelių, čia apstu paplūdimių, krioklių, prekybos centrų, yra ir oro uostas. Būtent lėktuvu ir pasirinkau kelionę į Lankavį. Čia atvykti nusprendžiau, nes praeitą savaitė buvo laisva nuo paskaitų (tokia pat savaitė kaip ir savarankiškų studijų pas mus VGTU). Deja, bet neradau kompanijos, kuri keliautų kartu su manimi, bet nusprendžiau vis tiek nesėdėti namuose ir vykti viena. Ir visai nesigailiu!

Langkawi Oro uoste

Išvykau sekmadienį ir buvau iki trečiadienio – Lankavyje praleidau tris naktis ir keturias dienas. Apsistojau paprastame hostelyje, kuriame turėjau vietą dviaukštėje lovoje, o pats hostelis skirtas tik merginoms. Neturėjau savo kambario, bet kadangi kaina buvo labai maža (7 eurai per naktį), atsiliepimai geri, o iki paplūdimio tik viena minutė, pasirinkau būtent šį variantą – Melati’s VIP Female Dorm. Jame buvo viskas, ko reikėjo – lova, rankšluostis, spintelė su raktu, dušas (buvo labai keista, kad dušas ir tualetas vienoje vietoje, turiu omeny, kad gali sėdėti tualete ir maudytis tuo pačiu metu), lygintuvas ir plaukų džiovintuvas. Aptarnavimas labai draugiškas – net po išsiregistravimo leido pasilikti savo daiktus hostelyje ir išsimaudyti prieš skrydį. Be to, gavome ir pusryčius, žinoma nieko ypatingo, bet už tokią kainą ir nereikia daug tikėtis – tai kava/arbata ir skrudinta duona su džemu arba sviestu.

Kelionė į Langkawi

Taigi, susikroviau savo daiktus į kuprinę, išvažiavau autobusu iki traukinių stoties ir nuo ten jau riedėjau į oro uostą. Iš ten laukė vienos valandos skrydis iki Langkawi salos. Atvykau po pietų ir tomis valandomis, pasirodo, daug kavinių ir parduotuvių nelabai dirba, kadangi yra per karšta. Tačiau vis tiek radau kur pavalgyti ir keliavau į paplūdimį. Kaip gera buvo pagaliau vaikščioti baltu smėliu, matyti jūrą ir maudytis joje! Jaučiausi kaip filme ar muzikiniame vaizdo klipe, kur dominuoja palmės, saulė ir laimingi žmonės!

Langkawi Pantai Cenang

Vėliau grįžau iki hostelio ir ten užkalbinau korėjietę panelę iš JAV, Kalifornijos, vardu Džesika. Kartu ėjome susitikti su dviem merginomis iš Danijos, pasiėmėme valgyti ir keliavome į paplūdimį stebėti saulėlydžio. Praleidome keletą valandų paplūdimio bare, sėdėjome ant smėlio, kalbėjomės ir stebėjome žvaigždes bei ugnies šou, kuris ten vyksta bene kiekvieną naktį. Ir tie ugnies šou tikrai mane sužavėjo. Mačiau netgi kokių 10 metų berniuką, puikiai įvaldžiusį šį meną.

Džesika

Išaušus ankstyvam pirmadienio rytui keliavau stebėti saulėtekio. Ir tai dariau kiekvieną rytą būdama saloje! Keldavausi 6:30-7:00, bet buvo verta, nes vaizdas tiesiog pasakiškas… Taip pat ir su saulėlydžiais – nepraleidau nei vieno!

Lankgawi Pantai Cenang

Tą dieną praleidau su Džesika. Jai 30 metų (nors duočiau maksimum 23! visi azijiečiai atrodo tokie jauni…), ji metė nemėgstamą darbą ir nusprendė tiesiog keliauti po Aziją iš savo santaupų. Buvau nustebusi, kiek daug merginų pasiryžta keliauti vienos, o keliauja jos po kelis mėnesius ar net pusę metų! O aš išvykau tik keturioms dienoms, bet visi vis tiek klausė ar nebaisu…

Kartu aplankėme salos sostinę – Kuahą (Kuah Town). Ten nusifotografavome prie salos simbolio Erelio aikštėje (Eagle Square) ir ilsėjomės nuo karščio Legendų parke (Legend Park).

Langkawi Eagle Square

Pietų metu ir kelios valandos po pietų tikrai per karšta tokiems pasivaikščiojimams, o saulė negailestinga… Tad tą dieną nudegiau pagal šortus ir marškinėlius ir atrodžiau ypač juokingai. Sugrįžusios į Pantai Cenang (čia mes buvome apsistojusios ir tai pati populiariausia vieta turistams, kur gausu parduotuvių, kavinių ir yra du paplūdimiai) ilsėjomės prie jūros, o vakare išlydėjau Džesiką keliauti toliau, ji išskrido į Japoniją. Bet būti viena nenorėjau, tad hostelyje užkalbinau merginą iš Belgijos. Su ja taip pat ieškojome vietos pavalgyti, o bevaikščiodamos gatve sutikome merginą iš Švedijos ir vaikiną iš Argentinos. Visi jie backpackeriai, keliauja vieni ir yra labai įdomūs žmonės! Tad vėl visą vakarą praleidome paplūdimyje, kalbėjomės ir stebėjome ugnies šou.

Trečią dieną nusprendžiau išsinuomoti mašiną. Pirmą kartą gyvenime važiuoti kaire kelio puse buvo tikras iššūkis! Ne tik, kad kaire ranka keisti bėgius reikia, bet ir posūkių svirtelė kitoje pusėje… Vieną kartą išsukau iš aikštelės ne į tą kelio pusę ir tai supratau tik pamačiusi mašinas, atvažiuojančias iš priekio… Bet pravažinėjau visą dieną, avarijos nepadariau ir džiaugiuosi, kad tai išbandžiau. Taip pat pirmą kartą gyvenime pyliau degalų į mašiną!

Išsinuomota mašina

Pirmiausia aplankiau keltuvą (cable car), kurio lynas siekia 919,5m ilgį ir kuris iškelia į 708m aukštį virš jūros lygio. Gaila, jog buvo debesuota, bet vaizdas vis tiek įspūdingas… Keltuve susipažinau su dviem malaizijietėm ir vienu malaizijiečiu, kurie vis norėjo su manim nusifotografuoti, buvo labai keista ir juokinga. Bet jau prieš tai buvau girdėjusi, jog europiečiai labai dažnai yra to prašomi.

Langkawi Sky Bridge

Taip pat prie keltuvo yra ir tiltas, vadinamas Sky Bridge. Tai 125 metrų ilgio vingiuotas tiltas, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas. Ten buvo ypač vėjuota, o tą puikiai iliustruoja ši nuotrauka.

Langkawi Sky Bridge Vėjus

Visa tai įsikūrę Oriental Village, kur galima rasti daug parduotuvių, restoranų bei kitų pramogų.

Langkawi Oriental Village

Po to sėdau į mašiną ir keliavau iki Kok paplūdimio (Pantai Kok). Tai gana mažas paplūdimys, kuriame beveik nebuvo turistų, tik keletas vietinių, vienas šalia kranto įsikūręs viešbutis, daug valčių ir švyturys. Pasivaikščiojau, išsimaudžiau ir keliavau toliau.

Langkawi Pantai Kok

Važiuodama mačiau daug beždžionių, kurios tiesiog valgydavo ką nors pakelėje. Kelias gana vingiuotas ir kalnuotas, tad negalėjau jų nufotografuoti, reikėjo susikaupus vairuoti! Nuvažiavau iki Pasir Tengkorak paplūdimio, kuris dar mažesnis nei prieš tai buvęs. Čia sutikau daugiau turistų, bet, palyginus su Pantai Cenang, kuriame buvau apsistojusi, vis tiek gana ne daug.

Langkawi Pasir Tengkorak Beach

Mano dienos tikslas buvo Rhu paplūdimys, bet, pasirodo, nuvykau per vėlai ir nuo 19 valandos jis yra uždaromas. 18 valandą man jau liepė suktis atgal ir atvažiuoti kitą dieną. Labai nusivyliau, bet užsukau į šalia esantį paplūdimį ir keletą valandų vaikštinėjau jo pakrante. Viena jo pusė buvo apsupta uolų, už kurių buvo mano nepasiekiamas paplūdimys. Bet ir čia buvo neblogai – beveik nė vieno žmogaus, mėgavausi ramybe, pamačiau tikrai įspūdingą saulėlydį! Ir kažkokia azijiečių šeima vėl paprašė su jais nusifotografuoti…

Langkawi Sunset

Paskutinę dieną praleidau vien tik paplūdimyje. Prieš išvykstant sutikau ką tik į salą atvykusią norvegę panelę. Su ja deginomės priešais saulę, aš bandžiau pataisyti savo nelygų įdegį… Bet, kai prieš išvykstant į oro uostą grįžau į hostelį, pamačiau, kaip per keletą valandų stipri pietinė saulė mane nukaitino. Buvau beveik visa raudona! Jau oro uoste pradėjau jausti drebulį, o važiuojant traukiniu iš oro uosto situacija dar pablogėjo. Galiausiai grįžau namo ir negalėjau ištverti skausmo, gėriau vaistų, nes kitaip nebūčiau galėjusi užmigti. Tad tokia mano patirtis su Malaizijos saule! Dabar visas mano įdegis jau baigia nusilupti…

Bet kelionė buvo nuostabi! Džiaugiuosi, jog išvykau viena – tai buvo mano pirmoji tokia kelionė. Ne tik sutikau daug įdomių žmonių, stebėjausi savimi, jog pati ieškojau kompanijos ir ją suradau, bet ir turėjau nemažai laiko pabūti su savimi ir savo mintimis.

Langkawi island

O su kiekviena kelione, su kiekvienu sutiktu nauju žmogumi vis geriau suprantu, koks platus ir įvairus yra mūsų pasaulis ir kiek visko dar galime pamatyti. Bet kiek mažai mes turime laiko… Reikia nebijoti, neatidėlioti ir ieškoti būdų bandyti visa tai pažinti!

Trumpos atostogos rojuje – Langkawi sala

Živilė


Esu Živilė Sadauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečio kurso multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentė. Pavasario semestrą praleisiu Limkokwing kūrybinių technologijų universitete, Malaizijoje.


Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *