Aš Limkokwing universitete

Pirmąją dalį rasite čia.

Kitą dieną, trečiadienį, turėjau tęsti dokumentų tvarkymą. Popierių čia tikrai reikia labai labai daug pildyti. Ir tokia registracija privaloma visiems studentams kiekvieną pusmetį. Vien ši procedūra studentams kainuoja didelius pinigus, tai universitetas, žinoma, iš to dar ir uždirba nemažai. Šiaip žiauriai keista, nes pas mus panaikino net ir tai, jog reikėdavo nueiti rugsėjo mėnesį į dekanatą ir pasirašyti, kad vis dar tęsi studijas. Čia viskas komplikuočiau ir reikalauja daug laiko, juolab, kai niekas per daug niekur neskuba. O kad neskuba tai jau įsitikinau prieš išvažiuodama čia. Tuomet, kai siunčiau dokumentus irgi užtrukdavo nemažai laiko, kol kas nors atrašydavo, kol įvykdavo kažkoks progresas… Vizos darymas irgi truko vos ne dvigubai ilgiau, nei kad buvo žadėta iš pradžių. O man jie visada kartojo, kad nesijaudinčiau, kad viskas bus gerai. Tikrai jaučiasi, kad Malaizijoj žmonės labiau atsipalaidavę, mažiau vadovaujasi taisyklėmis. Jie čia net ir planuoti nelabai mėgsta, ne taip kaip mes turim tvirtą darbotvarkę ir planuojam diena iš dienos. Gal dėl to čia žmonės ne tokie pikti, daugiau šypsosi ir yra draugiškesni.

Taip pat tą pačią dieną nuėjau į pirmąją paskaitą. Klaidžiojau universitete tikrai kokią valandą, kol radau savo fakultetą ir paskaitų laboratorijas. Net ir kitą dieną sunkiai radau tą pačią vietą – žiauriai painu ir nėra jokių normalių ženklų! Bet kadangi visi labai draugiški, tai su kokių 5 žmonių pagalba suradau, ko ieškojau.

Laboratorinis korpusas Limkokwing universitete Multimedia Creativity fakultete
Laboratorinis korpusas
Kompiuterių klasė Limkokwing
Kompiuterių klasė

Paskaitų tvarkaraštį pabaigiau susidaryti tik antros savaitės gale, tad dabar jau žinau tiksliai kokius dalykus mokysiuosi – Photoshop, After Effects,  Priemiere, Maya, Illustrator (typography) ir PHP+MySql (interneto svetainės kūrimas). Esu labai užsivedus ir noriu kuo daugiau išmokt! Paskaitos čia vyksta kiek kitaip nei Lietuvoj. Vienas dalykas turi vieną paskaitą per savaitę, o paskaita trunka 2 arba 3 valandas (na, bent jau turėtų tiek trukti). Taip atrodo mano paskaitų tvarkaraštis:

Paskaitų tvarkaraštis

Į paskaitas einu su trimis skirtingomis akademinėmis grupėmis. Oficialiai mano čia studijuojama specialybė – Bachelor of Arts in Creative Multimedia (Creative Multimedia fakultete). Kai kurias paskaitas turiu su pirmakursiais, kai kurias su antrakursiais ir vieną paskaitą su trečiakursiais (trečiakursiai čia vyriausi, nes bakalauro studijos trunka tik tris metus). Mano studijose ypač daug kiniečių, kai kuriose grupėse jie tikrai sudaro daugumą. Net ir mano dėstytojų nemažai kiniečių, tad dažnai dėl jų greitos kalbėsenos ir akcento būna sunku suprast, ką jie tiksliai nori pasakyt. Maniau, jog man pačiai su anglų kalba bus daug blogiau, tačiau kol kas suprantu neblogai, tik išreikšt mintis kartais pritrūksta žodžių. Kas nekalba angliškai, tai kiniečiai. Yra netgi antram kurse besimokančių ir nesuprantančių, ko klausia dėstytojas…

Na, bet registracijos vargai man dar nesibaigė. Ėjau į paskaitas neoficialiai, kadangi dar nebuvau įtraukta į sąrašus. Pirmosios savaitės ketvirtadienį reikėjo pasitikrinti sveikatą, nes kitaip nebuvo galima pratęsti vizos (ją kol kas gavau tik vienam mėnesiui). Daviau kraujo, šlapimo ir padarė rentgeno plaučių nuotrauką.

Medicininio patikrinimo centras
Medicininio patikrinimo centras

Po to atidaviau pasą. Taigi, šiuo metu gyvenu be jo, turiu tik kopiją ir universiteto patvirtintą raštą, kad mano dokumentas pas juos. Po visų šių procedūrų pagaliau galėjau įsirašyti fakultete į sąrašus ir prisiregistruoti visus modulius. Iš pradžių mano tvarkaraštis buvo kiek kitoks. Atsisakiau vieno dalyko (iliustracijos) ir pasikeičiau web design 2 į interactive design dėl to, kad web design 2 paskaitose jaučiausi nuobodžiai, kadangi ten moko dar tik html ir css pagrindų. Kadangi visa tai mus mokė jau seniai, aš nebūčiau turėjusi, ką ten veikti, todėl dėstytojas pasiūlė pasikeisti dalyką į šiek tiek sudėtingesnį, tad tą ir padariau.

Registracijos dokumentus pabaigiau tvarkytis tik penktadienį, gavau visus reikalingus parašus ir jau buvau tikra Limkokwing kūrybinių technologijų universiteto studentė! Kadangi penktadienį turėjau paskaitas iki 18 val. (džiaugiuosi, jog dabar jau pakeistas tvarkaraštis), namo grįžau vėlai ir vis dar jaučiausi be jėgų kažką veikti.

Visas dienas nuo mano atvykimo lauke buvo sausa, o būtent penktadienį pirmą kartą ir pamačiau čia audrą, nors studentai, gyvenantys Malaizijoj ilgiau nei aš, sakė, kad tai nebuvo labai stiprus lietus. Malaizijoje vieną minutę gali saulė kaitinti karščiausiai, o kitą jau pradėti lyti, o lietus dažniausiai būna smarkokas ir kiek man teko matyti, tai lyja dažniausiai tik kartą dienoj, vakare, maždaug 18 valandą. Bet tikriausiai tos tikros audros dar ir nemačiau per visą šį laiką, kiek esu Malaizijoje.

Šeštadienį pradėjau puikiai – pagaliau nuėjau į sporto klubą, kuris tėra tik 1 minutė kelio nuo mano bendrabučio. Štai, ko man reikėjo, kad atgaučiau jėgas ir nustočiau būti mieguista! Pasijaučiau žymiai geriau ir dabar į salę užsuku beveik kasdien.

Sporto klubas

Vėliau vakare buvome Port Diksone, kuris yra įsikūręs jūros pakrantėje. Iki ten nuo miesto, kuriame gyvenu (Cyberjaya), maždaug pusantros valandos kelio. Nors išsimaudyti ir nepavyko, kadangi krantas nebuvo tam tinkamas, bet vis tiek buvo smagu pamatyti jūrą, klausytis muzikos jos pašonėje, šokti, kalbėtis ir susimąstyti, jog, blemba, aš juk Malaizijoj! Čia, kur taip karšta, kad net ir naktį temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Čia, kur diena ir naktis trunka tiek pat laiko. Čia, kur europietis yra lyg balta varna. Ir būsiu čia dar 5 mėnesius, patirsiu daug nuostabių akimirkų, susipažinsiu su begale žmonių, pažinsiu skirtingas kultūras, pamatysiu kitokį gyvenimą. Ir tuo pačiu tai toks mažas laiko tarpas… Tad reikia kuo geriau tą laiką išnaudoti!

Post Dickson paplūdimys

Sekmadienis buvo paskirtas tvarkymuisi, apsipirkimui, sportui. Ta pirmoji savaitė prabėgo tiesiog žaibo greičiu. Norėjosi užsirašyti visas savo emocijas, visus naujų žmonių vardus, kuriuos pamirštu jau po 3 sekundžių (rimtai, su vardais jau net nejuokinga, kai žmonės man po 3-4 kartus primena ir aš vis tiek pamirštu), nufotografuoti kiekvieną savo žingsnį. Aišku tai neįmanoma, nes visko tiesiog per daug. Bet įrašas po įrašo tikrai pasistengsiu perteikti kuo daugiau!

Štai dar keletas nuotraukų:

Pirmoji savaitė (II-a dalis)

Živilė


Esu Živilė Sadauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečio kurso multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentė. Pavasario semestrą praleisiu Limkokwing kūrybinių technologijų universitete, Malaizijoje.


Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *