Thailand, Koh Phi-Phi

Trumpam atsisveikinome su Malaizija ir mūsų jau laukė pirmoji stotelė už jos ribų –  tai Tailandas. Tailandas su Malaizija ribojasi jos šiaurėje, tad nuvykti nesudėtinga, o pamatyti yra daug ką. Deja, lietuviams reikia vizos (nors, pavyzdžiui, norvegė Emilie buvo įleista ir be jos), kuri kainuoja 1000 Batų (Tailando piniginis vienetas; 1 Batas = 0,25 Eur), bet buvo verta!

Kelionės tikslas – praleisti kuo daugiau laiko paplūdimiuose, įgauti šiek tiek tropinio įdegio ir pasigrožėti neįprasta Tailando gamta. Atskridome į pietinėje dalyje esantį miestą, pavadinimu Krabi, o po kelių dienų išplaukėme į Phi Phi salas, kur laukė beveik keturių dienų nepamirštamas nuotykis, o sugrįžę į Krabi čia praleidome tik vieną naktį ir jau anksti ryte keliavome į oro uostą.

Tailandas man pasirodė daug atviresnė ir platesnių pažiūrų šalis nei Malaizija. Manau, jog tam turi daug įtakos religija, kadangi Tailande vyrauja budizmas, o ne islamas. Nors abi šalys visai šalia viena kitos, tačiau jau pirmomis dienomis galėjau pamatyti ir daugiau skirtumų – žmonės šiek tiek prasčiau kalba angliškai, visuose restoranuose gali rasti tiek kiaulienos patiekalų, tiek alkoholinių gėrimų, daug daugiau vaisių pasirinkimo (beveik kiekvienoje gatvėje), patiekaluose naudojama žymiai daugiau daržovių ir mažiau riebalų (dėl paskutinių dviejų faktų greitai įsimylėjau Tailandą), o gamtovaizdis kalnuotesnis (daug įspūdingai atrodančių uolų!).

Krabi miestas

Pats miestas toks gyvas turbūt vien dėl turistų, kurių čia netrūksta. O populiari ši vieta dėl to, kad galima pigiai rasti nakvynę, daug naktinių linksmybių, o dienos metu lengva pasiekti paplūdimius ir aplink esančias salas. Kiekvieną vakarą lankydavomės tame pačiame gatvės restoranėly, nes radome nebrangaus ir labai skanaus maisto. Stalai, nukrauti vaisiais, laukė šalimais esančiame turguje, o aplink nesunku rasti įvairių suvenyrų geromis kainomis. Paskutinio vakaro metu apsilankėme sekmadieniniame naktiniame turguje, kuriame gausu ne tik įvairių suvenyrų ir rankdarbių, bet ir galybė maisto. Kažkaip nespėjau net nufotografuoti, bet prisipirkom vaisių, lipnių ryžių su mangu (tradicinis desertas), virtų lipnių saldžių spalvotų ryžių (irgi labai skanus deserčiukas!), kažkokių kokosinių blynelių/pyragaičių ir kokosinių ledų iš kokoso kiauto indelio. (Blemba, paskaičiau, ką parašiau, ir supratau, kad tikriausiai pusę kelionės laiko praleidau valgydama. Na, bent jau tėvai džiaugsis, kad nebadauju!)

Wat Tham Suea (Tigro urvo šventykla)

Kaip ir minėjau, tailandiečiai išpažįsta budizmą, tad šventyklų daug ir įvairiausių. Tigro šventykla garsi tuo, kad, nors ir reikia įveikti daugiau kaip tūkstantį laiptelių, viršuje atsiveria pasakiška panorama. Norėdamos ten patekti, gatvėje pasigavome vadinamąjį „tuk-tuk“ (sunkvežimis, kurio galas įrengtas keleiviams vežti). Pasirodo, prieš įlipant į tuk-tuk būtina nusiderėti kainą su vairuotoju. Mes, žinoma, pirmos kelionės metu to nežinojome ir pagalvojome, kad kaina tikriausiai fiksuota, bet prieš mus įlipusios merginos buvo nusiderėjusios dvigubai, o vairuotojas, aišku, pinigų grąžinti nesutiko. Vėliau išmokome, kad visur, kur tik įmanoma, reikia derėtis. Nors man tas labai nepatinka! Bet mokėti per daug irgi nepatinka, tai pasitelkiu savo nevykusius derėjimosi įgūdžius ir kažkiek pavyksta nuleisti kainą.

Ta va, atvykom iki Tigro šventyklos, bet vietoj tigro susitikom su beždžionėmis. O tada jau sukaupėm visas jėgas įveikti tam didžiuliam kalnui. Vos pradėjome lipti, pasipylė super stiprus lietus ir tęsėsi visą laiką, kol pasiekėme viršūnę. Kiaulystės dėsnis! Lietus pradėjo rimti, kai mes jau tikriausiai buvome ties tūkstantiniu laipteliu ir viršuje radome pastogę. Bet vaizdas šventykloje atpirko mūsų kančias! (Na ir kas, kad buvo labai slidu, na ir kas, kad su batais eiti nebuvo galima, na ir kas, kad paslydau ir nukritau ir mėlynę užsitaisiau.) Viršuje ne tik kvapą gniaužiantis vaizdas, bet ir pasiilgtas gaivus oras, kuriuo su kiekvienu įkvėpimu džiaugėsi mano plaučiai.

Ao Nang paplūdimys

Ir pagaliau jūra, baltas smėlis ir maudynės! Deja, ne taip greitai… Pasigavome tuk-tuk ir atvykome į taip lauktą paplūdimį, tačiau vanduo buvo gerokai pakilęs. Sužinoję, kad teks bent valandą palaukti, kol padėtis pagerės ir vanduo atslūgs, nusprendėme patyrinėti pakrantėje įsikūrusį miestelį. Žinoma, viskas turistams ir dėl turistų, tad pilna viešbučių, restoranų, parduotuvių, pinigų keityklų… Nieko ypatingo neradome, bet mūsų susidomėjimą patraukė valandos laiko masažas (beje, masažus čia siūlo kas penkis metrus). Po tokios dienos mankštos buvo pats tas! O kaina juokingai maža – už kojų masažą sumokėjau apie 6 Eurus.

Na ir dabar jau tikrai pagaliau smėlis, jūra iki kelių ir maudynės! Staiga kažkas tarp kojų įsipainiojo, sukėlė paniką, neleido ištrūkt… Medūza! Taip skaudžiai nudegino abi kojas… Pirmą kartą tai išgyvenau ir nuo šiol jūra man jau niekada nebe atrodys tokia draugiška, ypač jei vanduo nėra skaidrus. Daugiau tą dieną nebeplaukiojau.

Phi Phi salos

Čia buvo daugiausiai įspūdžių! Daugiausiai poilsio, bet daugiausiai ir veiksmo. Kai vienintelė tavo problema – tai smėlis plaukuose, ausyse ir kuprinėje, žinai, kad atostogos juda teisinga linkme.

Koh Phi-Phi Don

Keletas valandų laivu (nuo Krabi miesto apie 38 km) ir pasiekėme vieną iš Phi Phi salų, kurioje ir apsistojome. Tiesa, ši vieta dar labiau pripildyta turistais (o dar net ne sezonas). Apgyvendinimas žymiai brangesnis, maisto kainos įvairios, bet galima rasti ir pigiai, naktinis gyvenimas verda dvigubai stipriau nei Palangoj karčiausio vasaros savaitgalio metu, daug įkyrių valčių vairuotojų, siūlančių savo paslaugas ir jautiesi taip, lyg būtum atsidūręs Europoj, nes vietiniai ir kiti azijiečiai turbūt sudaro mažumą.

Apsistojome populiariausioje vietoje – Ton Sai Bay. Pats hostelis labai patogioje vietoje – iki artimiausio ir labiausiai pripildyto turistų paplūdimio (Loh Dalum Bay), esančio kitoje salos pusėje, nueiti truko apie 5-10 min. Taip ir prabėgo pirmoji diena jame, kol neužklupo dar viena audra.

Kadangi mėgstu atsikelti anksčiau ir pamatyti, kaip bunda miestelis ir kokia atmosfera, kai dar visi miega, tai betyrinėdama aplinką nuėjau iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria vaizdas į abi salos puses.

Suradome dar vieną paplūdimį (Long Beach). Vieta buvo rami ir beveik tuščia, o smėlis baltesnis ir vandeny mažiau valčių nei kad Loh Dalum Bay. Nukeliauti iki paplūdimio galima valtimi, bet mes pasirinkome takelį džiunglėse. Užtrukome gerą pusvalandį, kol pasiekėme tikslą, bet pakeliui radome gražių vietų nuotraukoms. Long Beach’e prabuvom beveik visą dieną. Nieko daugiau ir nesinorėjo veikti, nes ir taip tobula, kai šalia jūra ramina savo ošimu, o saulė kepina ir formuoja naują odos atspalvį.

Koh Phi-Phi Len

O viskas nublanko tuomet, kai kitą dieną nusprendėme aštuonioms valandoms išsinuomoti valtį (angl. longtail boat) ir aplankyti aplink esančias salas. Pirmiausia nuvykome iki kitos Phi-Phi salos (Koh Phi-Phi Len) populiariausios vietos – Maya Bay. Šis paplūdimys žinomas ne vien dėl žydro vandens, kalvų aplinkui ir balto smėlio, bet ir dėl Leonardo Di Caprio, kuris būtent šitoje saloje filmavosi filme „Paplūdimys“ (angl. „The Beach“). Vienu žingsniu arčiau Holivudo! O kad galėtume tą žingsnį žengti, turėjome dar ir nemažą sumą paploti (jei gerai pamenu, kiekviena atskirai sumokėjome po 400 Batų). Spėjome paplaukioti ir padaryti nuotraukų šioje išskirtinėje vietoje dar prieš atvykstant bangai turistų, kurių prisipildė tiek, kad visas paplūdimio grožis ėmė ir išgaravo.

Labiausiai mėgavausi plaukimu valtimi. Vien jau pati valtis yra kažkas tokio, o dar tokie vaizdai aplinkui… Negalėjau patikėti tuo, ką matau, jaučiausi tokia maža tame beribiame vandenyne! Pamačiau tokius vandens atspalvius, kokių net pavadinimų apibūdinti nesugalvočiau, tokius kalnus, kurie savo dydžiu ir mistiškumu neprilygsta jokiems prieš tai matytiems. O mano akimis viskas taip ryšku ir taip gražu buvo, kad žiūriu į savo darytas nuotraukas ir video ir žinau, kad nė pusės to grožio neina jums perteikti…

Buvome sustoję panardyti su vamzdeliu, bet man šiek tiek nesisekė susidraugaut su akiniais, tai daugiau streso nei malonumo turėjau, bet girdėjau, kad povandeninis pasaulis tikrai dėmesio vertas! Tad, jeigu atsidursite šitame rojuje, nepraleiskit progos patyrinėti.

Bambuko sala (Bamboo Island)

Paleido mus vairuotojas šokt tiesiai iš valties į vandenį ir nuplaukt iki kranto paliekant valtyje asmeninius daiktus, tarp kurių ir piniginės, ir telefonai. Na, bet pasitikėjom, kur dingsi, o pagaliau juk ir YOLO (gyveni vieną kartą). Sūrus vanduo smarkiai užgraužė akis, bet man regis tokio balto smėlio dar nebuvau niekada mačiusi… Ir vanduo toks skaidrus, šviesus ir  to bu las !

Šios aštuonios valandos kelione valtimi buvo pačios geriausios ir laimingiausios visos kelionės Tailande metu. Tiek daug įspūdžių! Gyvenimas yra labai gražus. O jeigu netikit, tai bandau įrodyti:

Gražiausia, ką esu mačiusi – 6 dienos Tailando paplūdimiuose

Živilė


Esu Živilė Sadauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečio kurso multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentė. Pavasario semestrą praleisiu Limkokwing kūrybinių technologijų universitete, Malaizijoje.


Post navigation


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *